Studentų Dirvotyros mokomosios praktikos akimirkos Kėdainių rajone

2018-05-03
371

Balandžio 24 d. Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto doc.dr. Rimantas Vaisvalavičius grupei Agronomijos, Maisto žaliavų kokybės ir saugos bei Miškininkystės studentų organizavo „Dirvotyros“ studijų dalyko mokomąją praktiką. Šios mokomosios praktikos tikslas – susipažinti su dirvožemio danga vidurio Lietuvoje išsidėsčiusių savivaldybių teritorijose ir svarbiausia – pagilinti ir įtvirtinti paskaitų ir laboratorinių darbų metu įgytas žinias.

Mokomosios praktikos metu studentai turėjo išskirtinę galimybę aplankyti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau – LAMMC) Žemdirbystės institutą, Akademijos mstl. Kėdainių r. Gausią ASU studentų grupę pasitiko Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresn. mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė, kuri studentus supažindino su fizikinių dirvožemio savybių tyrimų laboratorija. Šioje laboratorijoje atliekami visų dirvožemio fizikinių – bendrųjų fizikinių, fizikinių – mechaninių ir hidrofizikinių – savybių tyrimai. Susitikimo pradžioje mokslo darbuotoja patikrino studentų žinias ir norėjo išsiaiškinti, kokias fizikines dirvožemio savybes jie žino, kokios optimalios tų savybių rodiklių reikšmės, esant kokioms augalai skursta arba visai išnyksta, ar galima pagerinti dirvožemio fizikines savybes. Taip pat papasakojo, kokie dirvožemio fizikinių savybių tyrimo metodai laboratorijoje taikomi, pademonstravo naudojamą modernią tyrimų įrangą, įvairius mokslo darbuotojų naudojamus įrankius, prietaisus.

Išklausę dr. G. Kadžienės išsamią ir įdomią informaciją, studentai patraukė į Cheminių tyrimų laboratoriją. Čia juos pasitiko mokslo darbuotoja dr. Kristina Amalevičiūtė – Volungė ir vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Inga Liaudanskienė. Studentai sužinojo, jog šioje laboratorijoje atliekami humuso kiekio, organinės medžiagos kiekio, organinės anglies (C) kiekio, judriojo fosforo, judriojo kalio kiekio, suminio azoto (N) kiekio, dirvožemio rūgštingumo pH, mineralinės mitybos elementų kiekio ir kiti tyrimai. Cheminių tyrimų laboratorijos mokslininkai bendradarbiauja su selekcininkais, siekiant sukurti naujas pažangias ir vertingas javų, kukurūzų, rapsų ir kitų augalų veisles. Cheminių tyrimų laboratorijoje taip pat nustatomas ir energetinių augalų šilumingumas.

Po pažinties su laboratorijomis, studentai, lydimi doc. dr. R. Vaisvalavičiaus ir dr. G. Kadžienės, išvyko į Žemdirbystės instituto bandymų laukus. Gerb. dr. Gražina čia trumpai atskleidė tyrimų tikslus, trukmę, kiekvienam bandymų lauke taikomą sėjomainą, žemės dirbimo sistemą – gilus arimas iki 22 cm, pusinis arimas iki 15-16 cm, gilus skutimas iki 15 cm, seklus skutimas iki 8-10 cm ar tiesioginė sėja. Vienas iš instituto darbuotojų atliekamų tyrimų tikslų – nustatyti žemės dirbimo poveikį dirvožemio fizikinių savybių kitimui. Šiuo metu mokslininkai iš ties daug dėmesio skiria taikomų žemės dirbimo sistemų tyrimams, siekiant rasti atsakymą ir patarti ūkininkams, kokia sistema yra geresnė – nuosekli ūkininkavimo sistema, kai taikomas intensyvus žemės dirbimas ar supaprastintas žemės dirbimas. Kitas Žemdirbystės instituto darbuotojų atliekamų tyrimų tikslas – taikomos žemės dirbimo sistemos įtaka pasėlių piktžolėtumui, piktžolių floros ir sėklų banko pokyčiams. Mokslininkai tiria daugiamečių žolių įsėlio pasėliuose įtaką piktžolėtumui, auginamų javų derlingumui bei dirvožemio fizikinių ir cheminių savybių pokyčiui. Dr. G. Kadžienė pasidalino turimomis žiniomis ir patirtimi apie tai, jog dirvožemio fizikinių savybių gerinimo požiūriu labai vertingas garstyčių kaip tarpinių augalų auginimas. Šių augalų šaknys ne tik puikiai išpurena dirvą, bet ir stelbia piktžoles.

Po Žemdirbystės instituto bandymų laukų apžiūros ir dr. G. Kadžienės išsamių atsakymų į būsimų agronomų klausimus, studentai su mokslininke atsisveikino, tačiau studentų mokomosios praktikos išvyka tuo nesibaigė. Iniciatyvą perėmė „Dirvotyros“ dalyko dėstytojas ir šios išvykos organizatorius doc. dr. R. Vaisvalavičius. Studentams jis pademonstravo, kaip atlikti daugumą dirvožemio tyrimų lauko sąlygomis. Studentai turėjo galimybę panaudoti zondą, nustatyti juo paimto dirvožemio mėginio karbonatų putojimo pradžios gylį bei dirvožemio pH, dirvožemio granuliometrinę sudėtį. Šie tyrimai buvo atlikti Žemdirbystės institutui priklausančiame lauke. Kartu su dėstytoju studentai bandė diagnozuoti tiriamą dirvožemį ir patvirtinti arba paneigti nusistovėjusią mokslinę praktiką, jog vidurio Lietuvoje vyrauja rudžemiai.

Iš Žemdirbystės instituto laukų studentai išvyko į Kėdainių krašto jaunojo ūkininko Edmundo Gikniaus laukus Dotnuvos seniūnijoje, kur buvo atidengtas dirvožemio profilis. Studentų užduotis buvo nustatyti konkrečios teritorijos reljefo pobūdį, tiksliai aprašyti dirvožemio morfologinius elementus ir savybes, nustatyti dirvožemio granuliometrinę sudėtį, dirvožemio pH, karbonatų putojimo pradžios gylį. Taip pat išsiaiškinti nagrinėjamo dirvožemio būklę, jo panaudojimo galimybes ir pagerinimo priemones. Galiausiai studentai turėjo tiksliai nustatyti nagrinėjamo dirvožemio pavadinimą pagal naująją Lietuvos dirvožemių klasifikaciją (LDK-99).

Susirinkusieji įdėmiai nagrinėjo dirvožemio profilio diagnostinius horizontus, diskutavo, aiškinosi. Turbūt įdomiausias momentas studentams buvo nustatyti nagrinėjamo dirvožemio granuliometrinę sudėtį ir spalvą. Jie noriai voliojo 4-5 mm storio virvutes, t. y. dirvožemio granuliometrinę sudėtį nustatinėjo pagal drėgnos masės lipnumą, miklumą. Granuliometrinę sudėtį buvo bandoma nustatyti pagal sausų grumstų kietumą, pagal šiurkštumą ar švelnumą, trinant dirvožemį tarp pirštų. Spalvą studentai nustatinėjo naudodamiesi JAV išleista Munsell spalvų knyga. Dirvožemio rūgštingumą nustatinėjo prieš tai dėstytojo pademonstruotu tyrimo metodu. Daugiausiai neaiškumų kilo dėl dirvožemio struktūros. Smalsiausi studentai siekė išsiaiškinti, kaip atrodo skirtinga dirvožemio struktūra – grūdiška, prizmiška, kūbiška. Daug buvo kalbama apie dirvožemio profilio atskirų horizontų struktūringumą, jų struktūros agregatus, dirvožemio susiklojimą, jo reikšmę oro ir drėgmės apytakai dirvožemyje. Dėmesio susilaukė ir dirvožemio naujadarai bei intarpai. Galiausiai visų vieningu sprendimu buvo diagnozuota, jog nagrinėjamas dirvožemis – karbonatingasis, giliau glėjiškas išplautžemis.

Patys ištvermingiausieji ir nepabūgę tikrai vėsaus balandžio 24-osios oro studentai norėjo išsiaiškinti ir išnagrinėti kuo daugiau lauko sąlygomis ir juslėmis galimų nustatyti dirvožemio savybių, sandaros ir sudėties elementų. Jie ilgai su dėstytoju aptarinėjo konkretaus lauko eroduotumo, sukultūrinimo lygį, įmirkimą, akmenuotumą, galimas taikyti dirvožemio pagerinimo priemones.

Doc. dr. R. Vaisvalavičiaus organizuota mokomosios praktikos išvyka be abejonės naudinga studentams, studijuojantiems „Dirvotyros“ dalyką. Mokomosios praktikos metu galima pasitikrinti ir dar labiau įtvirtinti paskaitų metu įgytas žinias bei pasisemti naujų patyrimų, gebėjimų. Išvykoje savo teorinėmis bei praktinėmis įžvalgomis su studentais pasidalino mokslininkė dr. G. Kadžienė. Būsimi agronomai ir ūkininkai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus ir gauti tikrai išsamius ir konkrečius atsakymus. Studentams, susidomėjusiems dirvotyros mokslu, labai svarbi kiekviena galimybė kuo geriau iš arčiau pažinti dirvožemį, nepriklausomai kurioje Lietuvos vietovėje jis randasi. Ir jei prie šio pažinimo gali prisidėti patyrę specialistai – tai didžiausia kiekvieno mūsų siekiamybė.

Informaciją parengė: Agronomijos ištęstinių studijų studentė Eglė Markevičiūtė
Nuotraukų autorius: doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius

Komentuok


Fakultetai